Articles de presse

Bisedė me pėrkthyesin e "Lahutės sė Malcis" nė frėngjisht, Abidin Krasniqi

Lahuta e Malcis e At Gjergj Fishtės mė mahniti…Megjithėse nėna ime ėshtė frėnge, babai im u mėsoi gjuhė shqipe fėmijėve tė tij. Kėshtu qė, si adoleshent, unė flisja mė mirė shqip se frėngjisht!

Z. Abidin Krasniqi dhe pse i lindur dhe rritur nė Paris e flet shqipen rrjedhshėm dhe ėshtė njė histori suksesi. Pėrkthimi nė frėngjisht i veprės Kombėtare "Lahuta e Malcķs" shkruar nga Poeti i Kombit Padre Gjergj Fishta ka qenė domosdoshmėri per t'i njohur kryeveprat e letėrsisė sonė dhe nė botė.

Ju jeni lindur dhe rritur ne Paris si e keni mesuar kaq bukur gjuhėn shqipe ?

Unė mbaj gjuhėn shqipe prej babait tim. Jam djali i Sefo Bejta Krasniqit, ai ishte aktor dhe regjisor nė Kosovė. Pas disa vjet studime nė Zagreb, babai luajti dhe vuri nė skenė disa shfaqje teatrore, por pati probleme me autoritetet jugosllave. Ai u detyrua tė largohej nga Kosova nė 1979. Nė Perėndim ai nuk e kishte njohjen e pritshme, kėshtu qė ai punoi si reklamues, piktor dhe tė tjera. Megjithėse nėna ime ėshtė frėnge, babai im u mėsoi gjuhė shqipe fėmijėve tė tij. Kėshtu qė, si adoleshent, unė flisja mė mirė shqip se frėngjisht !

Cila ėshtė jeta dhe familja juaj nė Paris?

Jeta jonė nuk ishte e lehtė, si materiale ashtu edhe njerėzore. Njė pjesė tė fėmijėrisė e kalova nė jug tė Francės, mė pas familja ime shkoi nė Paris, sepse me ardhjen e kompjuterave dhe teknologjive tė reja, babai im nuk mund tė gjente mė punė nė reklama. Nė Paris, babai im pikturonte, nėna ime i shiste veprat e tij, shpesh me vėshtirėsi. Qė nga ajo kohė, unė ndoqa studime tė palidhura me gjuhėn ose me letėrsinė shqipe. Kam udhėtuar shumė, pastaj kam studiuar sociologjinė nė Universitetin Paris VIII deri nė nivelin Master. Kam punuar nė administatėn e tė njėjtit universitet deri nė vitin 2016. Edhe sot e kėsaj dite kam pak kontakte me diasporėn shqiptare nė Francė.

E vizitoni shpesh Kosovėn?

Im atė nuk kishte, de fakto, tė drejtėn tė kthehej nė Kosovė sepse ai ishte refugjat, dhe nuk e di pse ishte njohur si'apatrid', d-m-th pa shtetėsi. Pas luftės sė viteve 1998-1999, ne mund tė ishim kthyer, tė paktėn pėr tė vizituar Kosovėn. Por nė atė kohė, ishte babai im qė nuk donte tė kthehej mė… Pastaj prindėrit e mi u ndanė. Kam udhėtuar shumė nėpėr botė, por mė ėshtė dashur tė largohem nga Shqiptarėt. Psikologjikisht, si shumė fėmijė tė emigrantėve, unė vuaja nga mungesa e pikave tė orientimit. Vetė identiteti im ishte i pasigurt, isha francez dhe shqiptar, por edhe as francez, as shqiptar. Shkova pėr herė tė par nė Kosovė nė tė njėjtėn kohė kur fillova pėrkthimin e Lahutės sė Malcķs, nė fillim tė vitit 2017. Atė kohė i kisha kaluar 30 vjet, ndihesha mė e sigurt. E dija kush isha tani.

Kur dėgjuat pėr herė tė parė pėr Poetin e Kombit At Gjergj Fishtėn?

Babai im kishte shumė libra. Ai ishte i interesuar pėr shqiptarėt, por edhe pėr historinė, fetė, mitologjinė, zakonet dhe traditat e shumė popujve tė tjerė. Nė mes tė gjithė kėtyre librave, unė e kisha vėrejtur herėt Lahutėn. Kur e lexova pėr herė tė parė, isha 14 vjeē. Megjithėse nuk e kuptojsha atėherė, siē e kuptoj sot, epika e Gjergj Fishtės mė mahniti. Bota heroike e maleve shqiptare mė bėri tė ėndėrroja. Por kam qenė i vetėdijshėm qė kjo botė nuk ekziston mė, kėshtu qė kam kėrkuar prej vitesh popuj qė jetojnė nė mėnyre tradicionale (nė Afganistan, Iran, Azinė Qendrore, Himalaje, Indi, Bolivi ose Peru…). Kam udhėtuar nė kėrkim tė shoqėrive qė kishin ruajtur zakonet dhe traditat e tyre, besimet dhe kėngėt e tyre.

Ēfarė ju frymėzoi mė shumė dhe cilat janė mbresat tuaja kur lexuat per jetėn dhe veprėn e At Gjergj Fishtės?

Pėr mua Lahuta ėshtė po aq njė kryevepėr letrare sa njė dokument historik mbi ngjarjet qė ēuan nė krijimin e shtetit tė Shqipėrisė dhe nė njohjen ndėrkombėtare tė tij. Ishte thelbėsore pėr mua qė lexuesit frėngjisht tė njohin kėtė kryevepėr dhe kėtė dokument. Prandaj ėshtė njė pėrkthim qė mund tė pėrshkruhet si patriotik. Por ka edhe mė shumė: Kam studiuar sociologjinė dhe antropologjinė dhe pėr mua ishte e rėndėsishme qė nė Francė, ne ta njohim kėto aspekte pak tė njohura tė kulturės sonė : legjendat, traditat, krijesat mitologjike, vlerat. Mjeshtėria absolute e gjuhės shqipe nga Gjergj Fishta, bukuria e tetėrrokshit tė tij, ngjashmėria e Lahutės me eposin e kreshnikėve qė unė njoh mirė janė arsye qė mė kanė bindur sė ky pėrkthim ėshtė i domosdoshėm. Mė nė fund, motivimi kryesor pėr kėtė punė ka qenė universaliteti i Fishtės. Edhe pse ai ka qėnė klerik katolik, poezia e tij u drejtohet muslimanėve dhe ortodoksėve, tė gjith atyre qė kan tė pėrbashkėt gjuhėn shqipe. Nė njė botė qė kėrcėnohet gjithnjė e mė shumė nga pėrēarjet fetare, mesazhi i Fishtės duhet tė dėgjohet, nė Shqipėri, Kosovė, por edhe nė Francė.

Cilat ishin vėshtiresitė gjatė procesit te pėrkthimit, ēfare shembujsh keni ndjekur?

E fillova kėtė pėrkthim duke i thėnė vetes se nėse do tė arrij tė pėrktheja njė kėngė do tė ishte tashmė shumė. Pas disa javėsh, kisha pėrkthyer disa! Unė mė pas e thellova punėn, bleva disa fjalorė shqip (Kolgjini, Bashkimi, Gazulli, Elezi, FGJSSH…). Pėrveē kėsaj, pėrkthimi i Robert Elsie-t mė ndihmoi shumė. Natyrisht, nuk e kopjova, por mė lejoi tė bėj krahasime, pėr tė parė se ēfarė mund tė kuptonte njė shkencėtar si Elsie pėr kėtė dhe atė fjalė, pėr kėtė dhe atė varg.

Gjatė pėrkthimit a keni bėrė bisedė imagjinare me At Gjergj Fishtėn?

Siē thashė, nuk jam shkrimtar apo kritik letrar. Unė nuk kam aq shumė imagjinatė. Sidoqoftė, nuk kam ndalur tė imagjinoj personazhin e Fishtės. Nė ēfarė kushtesh ai shkroi? Si e konceptoi ai besimin e tij katolik? Si e pa ai tė ardhmen politike tė popullit shqiptar? Si mendoi ai pėr pajtimin e traditės dhe modernitetit? Etj.

Me cilėn shtėpi botuese nė Francė keni marrėveshje?

Pata probleme pėr tė gjetur njė botues. Jo pėr shkak tė cilėsisė sė punės sė Fishtės, apo edhe pėr shkak tė cilėsisė sė pėrkthimit tim. Jo. Por pėr shkak tė gjendjes sė tregut tė librit nė Francė. Ēdo vit botohėn mijėra tituj. Autorėt e njohur shesin shumė, por shumica shesin mė pak se 500 kopje. Shtėpitė botuese e kanė nė mend kėte gjendje pėrpara se tė gjykojnė cilėsitė letrare tė njė vepre. Unė botova pėrkthimin e Lahutės te L'Harmattan, njė shtėpi qė ekonomikisht mė ofron kushte mjaft tė dobėta, por njihet nė Francė dhe ka njė rrjet tė mirė tė librarive partnere.

Cilat janė disa nga opinionėt intelektuale ne France pėr pėrkthimin tuaj te veprės sė Gjergj Fishtės ?

Historianėt dhe sociologėt qė njoh personalisht dhe qė kanė lexuar librin mė kanė uruar pėr punėn qė kanė bėrė. Si specialistė, ata sidomos vunė re dhe vlerėsuan shpjegimet e mia pėr tekstin e Lahutės (mė shumė se 700 fusnota, njė hyrje tė gjatė, njė indeks…). Pėr momentin, kam mė pak reagime pėr cilėsitė letrare tė Lahuta. Libri po shitet mjaft mirė.

A mendoni se At Gjergj Fishta njė dite do tė studjohėt nė shkollat franceze ?

Unė mendoj se nuk e kuptoni sa pak lexohet dhe studiohet letėrsia e huaj nė Francė nė ditėt e sotit. Dhe pėr pak lexuesit e interesuar, oferta ėshtė shumė e gjerė. Ēdo vit, qindra autorė anglisht, dhjetėra rusė, japonez, gjermanė, spanjollė, brazilianė ose italianė pėrkthehen nė Francė. Edhe Ismail Kadare, shkrimtari shqiptar prej s'largu mė i famshėm kėtu, ėshtė relativisht i panjohur. Qėllimi im me kėtė pėrkthim tė Gjergj Fishta ėshtė tė prek pak francezėt kuriozė qė janė tė interesuar pėr zhanrin e poezisė epike, apo ata qė duan tė njohin mė mirė popujt e Ballkanit dhe kulturėn e tyre. Nėse arrij ta interesoj kėtė pjesė tė publikut, nėse arrij tė siguroj qė nė media tė flasim pak pėr shqiptarėt, atėherė qėllimi im ėshtė arritur !

Cilat janė projektėt tuaja ?

Unė mbaj nė zemrėn time njė projekt qė ėshtė shumė i dashur pėr mua : editimi (zgjedhja, krahasimi dhe pajisja me shpjegime), pėrkthimi frengjisht dhe botimi i njė antologjie tė kėngėve epike shqiptare (kryesisht ciklin e Mujit dhe Halilit, por jo vetėm atė). Ky ėshtė njė projekt kolosal qė nuk jam i sigurt se do ta kapėrcej. Ambicia ime ėshtė tė botoj njė antologji me dy ose tre vėllime. Dua t'i ofroj lexuesit (nė fakt, akademikut, studiuesit dhe publikut tė informuar) njė sintezė tė eposit tonė popullor.

Bisedoi Keze Kozeta Zylo

Autorja ėshtė shkrimtare, publiciste, mėsuese dhe bashkėthemeluese e Shkollave Shqipe nė New York "Alba Life" Ambasador i Kombit

12 Nėntor, 2019

New York

Kozeta Zylo

ILLYRIAPRESS - JOURNAL EN LIGNE DE LA DIASPORA ALBANAISE AUX ETATS UNIS, novembre 2019

http://illyriapress.com/bisede-me-perkthyesin-e...

Auteur concerné